Sveiki, Visi!
Tikra tiesa, kad visi šeimininkai, pasiėmę iš prieglaudos gyvūną, žada apie jį parašyti, bet taip ir neparašo. Kadangi mano šeimininkė – ne išimtis, tai laišką Jums rašau Aš – Valentinas:) Nežinau kaip jums, bet man tai prieglaudoje buvo visai gerai ir nenorėjau į jokius naujus namus. Po Pifo talkos bandė Giedrė mane vestis link mašinos, bet vos tik supratau klastą, tuoj bėgau atgal į kiemą, paskui save nusitempdamas ir pačią Giedrę. Bet šeimininkė irgi ne iš kelmo spirta, atvarė mašiną į kiemą ir mane stumte įsistūmė. Kaip kokia šunų grobikė! O kaip aš bijojau, kaip kojelės man drebėjo naujuose namuose, o dar pirmą vakarą ėmė mane ir išmaudė su “Head & Shoulders”, nes nieko kito neturėjo (niekšai). Taigi, tapau kvepiančiu ir pūkuotu šuniuku. Labai jau neįprasta buvo pirmą naktį svetimoje vietoje, kas valandą vis keldavausi ir prašydavau, kad Giedrė galvą man paglostytų, tikrinau ar niekur nepabėgo. Kitom dienom buvau labai nedrąsus, net nieko valgyt nenorėjau. Bet kaip apsidžiaugiau, kai gavau nuosavą guolį dovanų! Aišku, į tokį puikų guolį kėsinosi ir Vytas (katinas), ir Mindaugas, bet savo pozicijų neužleidau (kai kviesdavo, tai tik dvi kojas iškišdavau iš guolio ribų). Kiek apsipratau ir iškeliavau į Zarasus. O ten, kaip kokioj sanatorijoj, iš karto atsigavau, pralinksmėjau, nors namuose dar buvo kiek nedrąsu. Neleisdavau Giedrei ir į kitą kambarį nueiti, iškart inkšdavau ir kviesdavau atgal į virtuvę, kur buvo mano guolis. Dar kelioms dienelėms grįžome į Vilnių (ten savanorė Neringa man padarė pedikiūrą ir manikiūrą, AČIŪ JAI) ir vėl Vėlykom į Zarasus, kur per paskutines dieneles labai pralinksmėjau ir išdrąsėjau. O dar ir draugai iš Pifo mane aplankė:)Beje pasigirsiu, Zarasuose jau spėjau pamatyti žibutes, aploti gandrą ir susipažinti su kaimynų vilkšune Tere (apsiuostėm per tvorą, gal ir pasibučiavom, o tada ir aplojau ją). Džiugu, kad ir apetitas atsirado, kaip neatsiras, kai visą dieną lauke pralakstau su šeimininke. Ji gėles persodina, o aš vazonėlius nešioju (tik ne ten kur jai norėtųsi). Šiandien Giedrė išvažiavo į Vilnių studijuot, tai laišką jums perdaviau, o pats pasilikau su tėčiu. Giedrė žadėjo mane dažnai lankyti ir netgi kartais pasiimti į Vilnių, taip kad gal kada ir prieglaudėlę aplankysim;) Tai tiek, IKI!
Valentinas
Tikra tiesa, kad visi šeimininkai, pasiėmę iš prieglaudos gyvūną, žada apie jį parašyti, bet taip ir neparašo. Kadangi mano šeimininkė – ne išimtis, tai laišką Jums rašau Aš – Valentinas:) Nežinau kaip jums, bet man tai prieglaudoje buvo visai gerai ir nenorėjau į jokius naujus namus. Po Pifo talkos bandė Giedrė mane vestis link mašinos, bet vos tik supratau klastą, tuoj bėgau atgal į kiemą, paskui save nusitempdamas ir pačią Giedrę. Bet šeimininkė irgi ne iš kelmo spirta, atvarė mašiną į kiemą ir mane stumte įsistūmė. Kaip kokia šunų grobikė! O kaip aš bijojau, kaip kojelės man drebėjo naujuose namuose, o dar pirmą vakarą ėmė mane ir išmaudė su “Head & Shoulders”, nes nieko kito neturėjo (niekšai). Taigi, tapau kvepiančiu ir pūkuotu šuniuku. Labai jau neįprasta buvo pirmą naktį svetimoje vietoje, kas valandą vis keldavausi ir prašydavau, kad Giedrė galvą man paglostytų, tikrinau ar niekur nepabėgo. Kitom dienom buvau labai nedrąsus, net nieko valgyt nenorėjau. Bet kaip apsidžiaugiau, kai gavau nuosavą guolį dovanų! Aišku, į tokį puikų guolį kėsinosi ir Vytas (katinas), ir Mindaugas, bet savo pozicijų neužleidau (kai kviesdavo, tai tik dvi kojas iškišdavau iš guolio ribų). Kiek apsipratau ir iškeliavau į Zarasus. O ten, kaip kokioj sanatorijoj, iš karto atsigavau, pralinksmėjau, nors namuose dar buvo kiek nedrąsu. Neleisdavau Giedrei ir į kitą kambarį nueiti, iškart inkšdavau ir kviesdavau atgal į virtuvę, kur buvo mano guolis. Dar kelioms dienelėms grįžome į Vilnių (ten savanorė Neringa man padarė pedikiūrą ir manikiūrą, AČIŪ JAI) ir vėl Vėlykom į Zarasus, kur per paskutines dieneles labai pralinksmėjau ir išdrąsėjau. O dar ir draugai iš Pifo mane aplankė:)Beje pasigirsiu, Zarasuose jau spėjau pamatyti žibutes, aploti gandrą ir susipažinti su kaimynų vilkšune Tere (apsiuostėm per tvorą, gal ir pasibučiavom, o tada ir aplojau ją). Džiugu, kad ir apetitas atsirado, kaip neatsiras, kai visą dieną lauke pralakstau su šeimininke. Ji gėles persodina, o aš vazonėlius nešioju (tik ne ten kur jai norėtųsi). Šiandien Giedrė išvažiavo į Vilnių studijuot, tai laišką jums perdaviau, o pats pasilikau su tėčiu. Giedrė žadėjo mane dažnai lankyti ir netgi kartais pasiimti į Vilnių, taip kad gal kada ir prieglaudėlę aplankysim;) Tai tiek, IKI!
Valentinas
![smile:=]](/bitrix/images/forum/smile/ragana.gif "Ragana")
Kitas šunelis kol kas dar neužėmė tavo šiltos vietelės. Daug tavo buvusių draugų jau irgi iškeliavo į naujus namus :) 
