Gyvūnų prieglaudų realybė: nuo tamsaus rūsio iki šilto guolio

NAUJIENLAIŠKIS

Patricija Gaišinova

5/26/2022 4 min read

„Skambutis... Prašymas priimti... Istorija kitame laido gale nepaliko abejingų. Vakar sudegė namas, laimei visi žmonės liko sveiki ir gyvi, bet gaisro metu apdegė šuo, katė žuvo. Šuniukas jau mūsų globoje, ką tik baigėme valyti žaizdas ir keliaujame ilsėtis. Šunelio laukia ilga reabilitacija, darysime viską, kad jis kuo greičiau pasveiktų. Kiekvienas euras mums be galo svarbus.“ – vienas iš daugelio įrašų, patalpintų „SOS gyvūnai“ Facebook puslapyje. Nepriteklius, sužaloti, išsekę gyvūnai, nežinomybė, laukimas – tokia yra daugumos gyvūnų prieglaudų kasdienybės dalis. Apie „SOS gyvūnai“ prieglaudos kasdienybę ir iššūkius pasakoja vadovė Nadežda Makusheva.

Prieglaudos įsikūrimas

Įkurti tokią vietą, kurioje saugus jaustųsi kiekvienas gyvūnas, dalintis su beglobiams meile ir rūpesčiu, aprūpinti šimtus gyvūnų maistu ir kitomis reikalingomis priemonėmis – atsakomybės reikalaujantis darbas. Kaip pasakoja Nadežda, „SOS gyvūnai“ prieglaudos kelias prasidėjo nuo trijų moterų iniciatyvos savo namuose rūpintis benamiais gyvūnais. Kiek vėliau, jos įkūrė ir savo bendrą prieglaudą. Tačiau laikui bėgant, šių moterų keliai išsiskyrė, o viena iš jų, Ilona, nusprendė šią idėją išplėtoti ir įkurti savo prieglaudą – taip gimė „SOS gyvūnai“. Viskas prasidėjo 2008 metais, sename name Žalgirio gatvėje. Sąlygos nedžiugino: namas buvo senas, stovėjo tik vienas mobilus vagonėlis, tačiau poreikis priglausti gyvūnus ir suteikti jiems pagalbą buvo itin didelis. Pasak Nadeždos, vienu metu čia prieglobstį rasdavo nuo 40 iki 100 šunų. Bėgant laikui globotinių vis daugėjo, prieglaudą papildė ir katės. 2011 m. prieglauda rado naują prieglobstį – sklypą Minsko plente. „Žalią, žolėmis apaugusį sklypą savo jėgomis pavertėme į tinkamą vietą prieglaudai statyti. Dirbome ir dieną, ir naktį, kol pagaliau žiemą galėjome gyvūnams suteikti naujus namus“, – pasakoja pašnekovė. Prieš metus prieglauda neteko įkūrėjos Ilonos, kuri kovojo su sunkia liga. „Tai buvo didžiulis sukrėtimas mums visiems, tačiau prieglaudos darbai nesustojo, toliau plečiamės ir dedame visas pastangas, kad užtikrintume gyvūnų gerovę Lietuvoje“, – sako Nadežda.

Kasdienybės iššūkiai

Kiekvieną dieną prieglaudos susiduria su įvairaus plauko iššūkiais. Kartais prieglaudos kenčia nepriteklių – trūksta maisto, lėšų gydymui, voljerų, palučių ir valymo priemonių, o kartais – tenka rūpintis gyvūnais su sulaužytomis kojomis ir augliais. Būna tokių laikotarpių, kai vienu metu į prieglaudą atkeliauja didelis kiekis šunų. Praėjusį mėnesį prieglauda dėžėje sulaukė 7 šuniukų, o po savaitės – dar 8. Tokiais atvejais trūksta ir darbo jėgos, ir finansų. „Turime didelių tikslų, tačiau ne visuomet dėl mažų išteklių pavyksta juos įgyvendinti“, – teigia Nadežda. Sakoma, kad gyvūnai jaučia viską taip pat, kaip žmonės. Todėl nenuostabu, kad į lauką išmestiems ir likimo valiai paliktiems gyvūnams yra itin sunku iš naujo pasitikėti žmonėmis. Kaip tik šiuo metu prieglauda vykdo socializacijos projektą, kurio metu yra dirbama su gyvūnais, kurie sunkiai prisileidžia prie savęs žmogų, yra itin bailūs ar net agresyvūs. Šio projekto tikslas – padėti gyvūnams pasitikėti žmonėmis.

Pagrindinis pajamų šaltinis – fiziniai aukotojai ir 1,2 proc. GPM

,,SOS Gyvūnai” yra pelno nesiekianti organizacija, todėl pagrindiniai prieglaudos pajamų šaltiniai yra fiziniai aukotojai ir 1,2 proc. GPM. „Stengiamės, kad lėšų nepritrūktų, bet jei būna toks atvejis, prašome įmonių ar fizinių aukotojų paramos“, – sako pašnekovė.„SOS gyvūnai“ Facebook puslapyje gausu jautrių gyvūnų istorijų su prašymu paaukoti lėšų jų gydymui. Nadežda sako, kad žmonių aukojimo gausa labai priklauso nuo gyvūno atvejo – kai kuriems suaukojama daugiau, kai kuriems – mažiau, tačiau bendrai, pasak pašnekovės, žmonės aukoja noriai, tik šiuo metu aukojimas Lietuvos gyvūnams yra ženkliai sustojęs, dėl įvykių Ukrainoje.Nuo veiklos pradžios išgelbėta daugiau nei 8 tūkst. gyvūnų„SOS gyvūnai“ prieglauda kasdien rūpinasi daugiau nei 150 globotinių, o per visą laiką nuo įsikūrimo pradžios išgelbėjo daugiau nei 8 tūkstančius gyvūnų. Per metus prieglauda vidutiniškai priglaudžia apie 450 gyvūnų, apie 70 proc. jų atranda ir pastovius šeimininkus. Tačiau prieglaudoje gana daug ir tokių gyvūnų, kurie niekaip neatranda savo šeimininkų ir tampa nuolatiniais prieglaudos gyventojais. „Dažniausiai tai būna ligoti, sunkesnio charakterio ir senesnio amžiaus gyvūnai, kuriems reikia ypatingos priežiūros“.

Nelegalių veisyklų sūkuryje

Kai Lietuvoje kilo skandalas dėl nelegalių veisyklų ir gyvūnai buvo masiškai gelbėjami iš nelaisvės, prieglaudoms tuo metu atiteko didžiausias krūvis. Visi gyvūnai buvo vežami į prieglaudas, darbuotojai turėjo jais pasirūpinti ir skirti būtiniausią pagalbą. Dauguma tų gyvūnų buvo išsekę, sulysę, iškankinti, turėjo blusų ir kitų parazitų kailyje, todėl ir priežiūros, ir finansų reikėjo dvigubai daugiau. Nadežda pasakoja, kad šio skandalo metu prieglauda sulaukė didžiulio susidomėjimo ir visuomenės bei įmonių palaikymo. Tačiau darbo krūvis išliko didelis, kadangi didžiausias susidomėjimas buvo skandalo pradžioje, o teismo procesas truko dvejus metus. „Kol vyko teismo procesas, šių gyvūnų negalėjome padovanoti, pradėjo trūkti voljerų, gyvūnai buvo sunkios būklės, reikėjo ir didelių gydymo išlaidų“, – pasakoja Nadežda. Šiuo metu jau yra pasibaigęs teismo procesas ir šiems gyvūnams ieškome naujų namų.

Išgelbėti gyvybę – visuomet geras jausmas

Tarp sunkių kasdienybės iššūkių vertėtų nepamiršti ir gerų emocijų, kurias suteikia darbas su gyvūnais. Nadeždos teigimu, daug džiaugsmo suteikia išgelbėtos gyvūnų gyvybės, o motyvaciją tokiame darbe užtikrina atsidavę, pozityvūs kolegos – būtent tai Nadeždą įkvepia dirbti gyvūnų labui. „Džiugina tai, kad gyvūnas, patekęs pas mus, niekada nepaklius į blogų žmonių rankas ir jam bus suteiktos kuo geresnės sąlygos. Mes išgelbėjame gyvūnus iš daugyklų, tamsių rūsių, pririštus prie medžio ir paliktus mirčiai. Labai smagu matyti gyvūno progresą ir atgautą pasitikėjimą žmonėmis“.