Dar vienas senukas iš daugelio, kuris netilpo kelionei į „užsienį“.
Iškeliauja jau skubiai dabar, bet klausia, ar galima bus lankyti…
Sunku nepastebėti, kad Gučio senatvė yra labai liūdna ir skausminga.
Vien iš pirmo žvilgsnio galima pamatyti, kaip siaubingai atrodo jo burna. O ir kvapas koks…
Paėmus ant rankų jaučiasi nereguliarūs širdies dūžiai. Buvę šeimininkai informavo, kad jam skauda ir imant ant rankų – tai gali reikšti ir nugaros išvaržą. Laukia ne vienas ir ne du vizitai pas skirtingus gydytojus.
Gučiui jau 12 metų, ir nežinia, kiek laiko jis gyvena skausme.
Kartais atrodo, kad gal gerai, jog buvo atiduotas į prieglaudą, nes mes bent jau pasirūpinsime jo sveikata ir gyvenimu be skausmo. Leisime senatvę nugyventi oriai.
Net neįsivaizduojame, kaip „mylimam“ šuniui galima leisti gyventi tokiame apleistume…