Ir vėl Kavasakis ieško namų… 
Ar prieš priimdami svarbų sprendimą, tokį kaip į namus priglausti gyvūną, viską gerai apgalvojate? Ar apmąstote ateitį? Ar pagalvojate jei jums kažkas atsitiks kas pasirūpins Jūsų gyvūnu?
Tiek daug visko reikia apgalvoti ir įvertinti, tad labai gaila, kad žmonės to nedaro… Būna daug priežasčių kodėl žmonės toliau nebeaugina savo gyvūnų… Išvyksta į užsienį, gimsta vaikas, iš namo persikrausto į butą, susiranda antrą pusę ir t.t. Šios visos priežastys yra tik pasiteisinimai į atsakomybės neturėjimą, norą gyventi patogiai ir tingėjimą dirbti su iškilusiomis problemomis…
Žmonės atiduoda savo gyvūną į prieglaudą ir toliau gyvena ramiai ir laimingai, o gyvūnui plyšta širdis, jis nesupranta kur dingo jo namai ir mylimas žmogus… Mes matome visą tų išduotų keturkojų skausmą ir mums skauda kartu su jais. 
Kavasakio gyvenimo kelias nebuvo rožėmis klotas…
Jis gyveno daugykloje, tada atvyko pas mus, surado, kaip tikėjomės tikrus namus, bet dabar jis vėl pas mus…
Nors ir buvo išduotas, bet laimei Kavasakis neprarado pasitikėjimo žmonėmis ir toliau jais džiaugiasi. 
Net atrodo, kad jis mus atsimena ir nesuka galvos, kad jį paliko jo žmogus, jis bučiuoja ir kviečia mus žaisti. 
Kavasakis be galo mielas šuo.
Labai žaismingas.
Mėgsta eiti pasivaikščioti.
Reikalus atlieka tik lauke.
Pratęs būti automobilyje.
Namie likęs vienas būna ramus ir nieko nepridaro.
Pasak buvusio šeimininko Kavasakis turi resursų saugojimą nuo svetimų žmonių (mes kol kas to nepastebėjome), nemėgsta grožio procedūrų kirpykloje, bet namie leidžiasi šukuojamas. Moka kelias komandas, imlus dresūrai.
Bus dar daug darbo su šiuo linksmuoliu, bet turint noro ir laiko užsiimti tinkama dresūra, viskas bus puiku. 
Didelis. Reikia numesti svorio. Amžius apie 6 m. Skiepytas, ženklintas, kastruotas. Tikrai turi laikų veislės kraujo.