10.05 apie 9.20 val Vilniuje, netoli Pramonės g. 141 namo ant kelio blaškėsi šuo. Pamatęs, kad mūsų darbuotoja išlipo iš automobilio, jis pats pribėgo ir niekur nesitraukė. Taip atsidūrė automobilyje ir atvyko į mūsų prieglaudą.
Šunelis atrodo ir smirdi tragiškai… Jo antkaklis atrodo, kad ant jo kaklo kabo jau daugiau nei 20 metų… Antkaklis jau seniai pradėjęs irti, pelyti, nei žiedelio prisegti pavadžiui nelikę… Kailis visas sulypęs, pilnas blusų, dantų beveik nerasta, visiškai nudilę, sunkiai valdo galines kojas… Jis jau visiškas seneliukas. Šunelis buvo labai alkanas ir pavargęs, bet uodegytę vis dar linksmai vizgino ir mėgavosi paglostymais.
Abejojame, kad jis turi šeimininkus, o jei ir turi, tai neatrodo, kad jiems rūpi jų augintinis.
Mikročipo neturi.
Šunelį pavadinome Mijagiu ir priėmėme į savo šeimą.